Anądien pagalvojau, kad Šopenhaueris, matyt, galybes laiko praleisdavo apsipirkinėdamas, kad tokią pavardę gavo.
Čia juokinga, nes anais laikais nebuvo mados ilgai apsipirkinėti. Ateidavo siuvėjas į namus, pamatuodavo, išmieruodavo ir gana. Šopis sako - man juodą kostiumą, nes esu aš rimtas filosofas, mąstau apie egzistencijos naštą, laiko cikliškumą, laisvą valią, pasaulio prigimtį ir kitus niekam nesuprantamus dalykus. Esu paniuręs paistalius, todėl noriu, kad mano išvaizda derėtų prie mano įvaizdžio, kaip du medu. Nereik čia man jokių nesąmonių.
Siuvėjas sako, žiū, Artiom, turiu tokios naujos medžiagos is britanijos. Jinai barbeque vadinas, gal tokio nori? (Va taip atrodė ta medžiaga):
3 Comments:
:DDD
sakai "Šopis" taip, lyg jis būtų tavo senas beigi geras bičiulis..patinka.
šopis nėra rudens draugas, ne ne.
ir, nepaisant to (arba dėka to)jis nesupranta tos medžiagos gėrio. ypač jos blogosios pusės, nes, matant blogąją pusę, jis pamatytų ir po šia skepeta esančią skylę, kurią p.Ruksėjis taip gudriai užmaskavo, pats sugalvodamas net ir Šopį, kuris savo ruožtu ir sugalvojo visus egzistencinius nesamonius tam kad paslėpti skylę, už kurios yra ne kas kita, kaip Šopio užpakalis.
Post a Comment