rokis ir taksi

Viskas prasidėjo nuo to kaip praeita diena susiruosiau eiti pas Neriju zaisti stalo teniso ir apsirėdžiau sportinio stiliaus kelnėmis.

Bet prieš pat man išeinant, i namus ižengia mama. Ja pasitinka musu suo, o mama savo ruostu jam atkiša delnus sakydama:

-va rokis, rokis, rokis, užuodi roki?

butent tada ir kilo noras pasmaikstauti:

-krč, tu, čia mane rokiu vadini? (pav. 1.)

mama net nenujausdama, mano kėslo papokstauti, pradeda aiškinti:

-ne ne, buvau svečiuos pas drauge, ir jie ten šuni vardu rokis turi, nu zinai, toki, kaip ten jie, taksas, va taksą turi...

Dar tariau situacijos pasodrinimui:

-o greitai traukia tas ju taksas? (pav. 2.)

cia juokinga kad apsimeciau manas, jog del mano aprangos, mama mane galėjo palaikyti Rokiu Balvon, ir dar, kad apsimeciau nesuprantas, jog taksas tai tokia veislė šunų ir kad del to musu šuo pasak mamos turejo ji uzuosti ir kazin ka jai atsakyti.