Aną dieną per chemijos pamoką, pasiėmėme pernykštes knygas, idant pakartoti tam tikras temas. Ir mano suolo draugui į rankas pateko knyga, kuri praeitais metais priklausė kitam klasiokui. Tai jis sužinojo iš lentelės, esančios paskutiniajame vadovėlio puslapyje. Joje reikia įrašyti savo pavardę, metus kada turėjai vadovėlį, bei vadovėlio būklę mokslo metų pradžioje ir pabaigoje.
Pastarosiose grafose, tame pačiame pernai metų vadovėlyje buvo parašyta taip:
Vadovėlio būklė
Mokslo metų pradžioje: Gera
Mokslo metų pabaigoje: L.Gera
Čia juokinga dėl to, kad per mokslo metus vadovėlio būklė atseit pagerėjo.
5/18/09
Metamorfozė
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
8 Comments:
hahaha istiesu, smaikstu, kaip pagalvoji kaipji galejo pagereti ,jei visa laika devi ja, metus, vartai
gal iliustracijų prasme pagerėjo būklė, turinio prasme
jo ta prasme pageraja kas beko , atsiranda tai ko truko zmonem
ir apskritai tie vadovėlių vertinimai juokingi
aš tai savo vadovėlyje prie "vadovėlio būklė mokslo metų pradžioje" parašiau "nauja", o "vadovėlio būklė mokslo metų pabaigoje" - "labai nauja". Čia juokinga, nes bet koks naujas daiktas negali būti naujesnis, nei jis buvo prieš tai. Dar juokinga, nes laikui bėgant daiktai darosi seni, kas reiškia, kad jie negali būti naujesni, nei jie buvo prieš tai.
plojimai simonui
Aš tai manau čia susiję su tuo, kad lietuviai labai viską taisyti moka. Net pvz. kokio seno golfo subyrėjusią automatinę pavarų dėžę sukala, kas teoriškai nėra įmanoma. Tai čia tas pats: palopė, patiuningavo ir labai gera knyga pasidarė. Ko gero.
dar įdomus pasakymas yra 'ko gero'. keista, kad lietuviškas
Post a Comment