Lavrinovičius kalba

"Žaidzėme gana prastai, nuo pralaimiejimo mus išgelbėjo tcik pergalė"

Čia susapnavau šiąnakt 6 ryto. Juokinga, kad jis ištikrųjų galėtų taip pasakyti. Dar juokinga, kad kai sakau jis, negali nuspėt kuris Lavrinovičius, nes jie vienodi kaip du medu. Dar juokinga, kad sakau šiąnakt 6 ryto.

pasvarstymai apie humoro prigimties tyrinejimus

Turbūt visi esate girdėję apie didįjį dalelių greitintuvą - iki jam sugendant ten buvo vykdomi iki tol negirdėti moksliniai bandymai, kurių metu buvo siekiama simuliuoti procesus, kaip tikima davusius pradžią mūsų visatai. Nenoriu leistis į smulkmenas, į kurias neesu įsigilines, bet man labai įstrigo vieno išminčiaus žodžiai ir apie patį greitintuvą ir apie eksperimentus. Žmogus pasakė, kad mokslas siekia išsiaiškinti tai, ko nevalia žinoti - gviešiasi į paslaptis, kurių nepajėgs suvokti ir taip rizikuoja padaryti žalą ne tik sau, bet ir visam erdvėlaikiui ir visatos pusiausvyrai. Turbūt neveltui vos po kelių savaičių bandymu sugedo didysis hadronų kolaideris...

Mano pagalvojimas susiveda į tai, kad mes šiame bloge uoliai bandome atskleisti tai, kas žmonėms amžiams buvo paslaptis - humoro sielą. Visuomet juk juokai būdavo juokingi iki tol, kol jie būdavo paaiškinami. Kažkokiu paslaptingu būdų galvoje jie susidėdavo į fantastiškiausias neįtikėtinas ir siaubingai šmaikščias mozaikas, nenutuokiamais būdais sujungdavo neuronus, kurie viens kitą pakutendami pakutendavo ir pačia širdį, kuri pratrūkdavo krištoliniu juoku. Juokai turėjo įvairius pavidalus nuo sarkazmo iki anekdoto iki nešvankių su socialiniais ir moraliniais tabu susijusių blevyzgėlių, tačiau visų jų prigimtis ir veikimo būdas neišvengiamai buvo tarsi pilosopos akmens receptas - mąslus ir stebuklingas.

Taigi ir klausiu jūsų, brangieji, kaip manot ar mūsų gili įžvalga į humoro sėklą nesumaišys jo kortų. Galbūt mes rizikuojame jį mutuoti ar apskritai sunaikinti?