6/27/10

Ąžuolas OK? OK Ąžuolas !

Sykį keliaudami su Natuči sutikome pirmąjį Ąžuolo gerbėją ne tik kad pasidabinusį originaliais savakūrybiais marškinaičiais, bet dar ir pilnavertiškai sutikusį pasipaveiksluoti su vienu iš išrinktųjų (išsirinko mane)..
Sigitas dėstė mums po fotofiksacijos, jog pradėjo pirmąjį bepreceentį sportinį iššūkį - bėgimą pasauliu taip išreikšdamas savo nepasitenkinimą mažu ąžuolo draugų aktyvumu..
perdaviau didžiausius apgailestavimus dėl bendros apatiškumo bakterijos simptomų bloge, bet peržadėjau bandyti raginti kolegas keistis, nors buvo susidaręs įspūdis, jog bus pavykę perkalbėti drąsųjį didvyrį pasileisti begte pasauliu, bet šis tik davė mostą ranka ir tęsė užsibraižą toliau...Mums su Natuči liko tik tylomis palydėti bėglį link horizonto...tai buvo viena iš gražiausių gyvenimo akimirkų


p.s.
įspėjimas tėvams:
šiame aprašyme yra įpinti du melai, todėl netikėkite viskuo kas parašyta ir neperpasakokite to aklai vaikams...

10/16/08

Natuči svarsto

Sykį leidome laiką su žmona tolimame alytaus krašte, o ir kaip kiekvienas kraštas taip ir alytaus, turi didelį gražų ir unikaliais komajebainais išvažinėtą savartyną. Sulėtinę autotransporto linijinį greitį ir sutelkę dėmesių į unikalų žmogaus kultūrinį tvarinį, vienok, dvampirmo amžio piliakalnį, pastebėjome viršum sklandančias paukštes. Šioje vietoje mylima Natuči garsiai ir pasvarstė:
Sauliau žiūrėk čia gi Alytinė Šiukšlėdra.
Vėliau lėkdami link kurortinių druskininkų dar pagalvojom,jog žinant mūsų piliečių kultūrinę dvasią varėnos miškuose glėtume rėgėti ir naujesnių gyvybės rūšių, o daugiausiai,veikiausiai, Šilo Plastmavyką, arba Samaninę Celofanbūdę, arba Krūminį Butelnikį, na ir žinoma Raudonviršį pievinį Tamponjoną (labai panašus į pumpotaukšlį, tik neminkit ant jo jei rasit,nes tiesiog nereikia,galvokim kad jis nuodingas..)
Ir prisiminiau rašydamas Lietuvoje garsios grupės el plius kūrinį, "ar tu ją matei". Paklauskime viduje savęs šio klausimo.

p.s.
pardon kad prapuoliau,bet nieko negaliu padaryt.

8/7/08

natuči svarsto

vieną savaitgalio kartą Natuči ir ašai randamės paežerėj. Linksmai leidžiamės laiku, pakol Natuči nusprendžia įdegti ir atsigula dekiui ant paviršiaus.
Deginasi deginasi ir čia pradeda visti gamta aplink mus. Atkrenda po vieną ir pasisveikina: bitė, lombžirgis, kamanė, vapsva, drugelis su ilgu kaip reikiant straubliuku, kita bitė, dvi vapsvos su dviem drugeliais, šyršė, skurstdėlės, sliekai, pagaišęs ešeriukas, net ir replės paskiau prisijungia (gaila kad pamiršau jas paimti išvažiuojant). Ir mano miela Natuči gudraveidišku balsu paskleidžia nuostabą aplink mus tokiais žodžiais.

Viešpatie, kiek daug gamtoje vabzdžių: stoja pauzė, kurios metu suskaitomi vabzdžiai : nuo voro iki kiškio.

va, kaip pasvarstė Natuči.

6/19/08

natuči sugalvojimas

Šiandien ryte pažadinta Natuči išreiškė tokią nuomonę:

- Įspėjamasis šūvis į galvą.

Aš manau, tai ąžuolinė situacija, su juodojo prieskoniu.

6/2/08

trumpažinutis pokalbis su natuči

šis trumpažinutis pokalbis paremtas tikrais įvykiais:

Natuči: - ar kadanors suvokei, kad dantys yra kaulai?
s: - o kad nagai, tai ragai ir kanopos?
Natuči: - oho.ispudinga.


Šis trumpas pokalbis tarsi bambukai, kaip mokyklėlės skambutis rodorodorodo mūsų gretimybę gyvuliams.