Pienas

Nerijus guodžiasi, esą jam sunku užmigt. Klausiu jo:
- O tu pieną geri?
- Ne, Karoli. Aš jau ne su mama gyvenu.
- O savaitgaliais ?
- hahaha
- hahaha

Čia juokinga yra jau pats minties šuolis nuo nemigos prie pieno, kuris yra visai ne į temą. Dar juokingiau yra sakyti, kad pieno negeri ir pagrįsti tai mamos krūties nepasiekiamumu gyvenant atskirai. Juk žinome, kad suaugusieji - tiek žmonės, tiek gyvuliai - liaujasi žindę dar gilioje vaikystėje, todėl įsivaizduoti kaip atrodytu suaugęs bernas ant mamos rankų švelniai priglaustas prie spenelio yra gal kai kam ir juokinga. Toks humoras yra kaip kepti žiogai, arba pūdyta silkė - ne kiekvienam gurmanui priimtinas. Galiausiai, čia juokinga yra tai, kad pašnekovas nesutrinka dėl to, kad Nerijus pokštauja sakydamas "nemėgstu pieno, nes ne su mama gyvenu", o ir pats papokštauja - galbūt tuomet savaitgaliais, po sekmadienio pietų Nerijus geria pieną, kad jau mama netoliese. Bet jei kalbėtume nuoširdžiai, vargu ar čia išvis yra juokinga, bet, kad medis, tai tikrai. Todėl dar juokinga yra paskutinės dvi dialogo eilutės, kurios rodo pašnekovus susijuokus. Vadinasi, jie tikri nevykėliai blet.