klasikinis ąžuolinis anekdotas pamokantis trivialiosios gudrystės:
draugas klausia turtingo verslininko-draugo:
a) kuo užsiimi?
b) ai, plukdau turistus už penkiasdešimt centų (su PVM) į negyvenamą salą.
a) už penkiasdešimt centų?(nustebęs balsas)
a) ar gali apsimokėti taip pigiai plukdyti?
b) gali, nes bilietas iš negyvenamosios salos kainuoja tūkstantis litų.
Ko mus pamoko šis naivus ir dvidešimt pirmąjame amžiuje neįmanomas verslo modelis ir tariamai juokinga situacija?Visų pirma pamoko apdairiai rinkti tokius brangius prasmei žodžius kaip "draugas", nes tokie turtingi-verslininkai-žulikai(vėliau paaiškinsiu kodėl žulikai) draugų neturi, todėl sąlyga "draugas klausia turtingo verslininko-draugo" neįmanoma, o neįmanomi dalykai labai dažnai sukelia juoką: kaip kad pavyzdžiui neįmanomi dalykai grynai išgalvotoje situacijoje:
mama: Jonukai ar patiko močiutės sriuba?
Jonukas: Taip patiko, kad jau geriau suvalgyčiau pūdą druskos, nei pakartočiau tos putros;
man stojasi juokas gerlėj kai įsivaizduoju mama neturėdama nė kaplios humoro vidujybėj
liepia jonukui kaip alternatyvą močiutės sriubai sukapoti pūdą valgomosios druskos ir tuo būdu pasirašyti sau mirties nuosprendį.
Nenuklystant kas juokinga išgalvotoj šeimoje grįžtam prie absurdiško anekdoto:
Kas labai įdomu, dialogas šiame anekdote yra grynai nuobodus ir buitiškas savyje kupinas buhalterinių duomenų ir buko neišmanymo. Klausimai trumpi ir atviri/bendro pobūdžio duodant didelę laisvę pašnekovui atsakyti taip kaip jam patogu ir iškalbu, bet akivaizdu pokalbis vystosi lėtai ir tulžingai, kas tik patvirtina, kad sąlyga "draugas...draugo" yra grynai susvetimėjimo ir vertybių nupiginimo priešpastatymas, o priešpastatymai, kaip praktika rodo yra juokingi. tam kad svariai įrodyti paskutinį teiginį pasitelksiu grynai liaudies retorinį klausimą, kuriame aiškiai jaučiamas jumoristinis priešpastatymas:
Ko čia žiūri kaip katinas į lašinius?
Liaudis labai subtiliai panaudojo katino priešpastatymą prieš lašinius, nežinau kaip Jums bet man taip ir stovi prieš akis sultingi kiaulės lašiniukai gundančiai pakibę statmenai katino veido plokštumai, kodėl? todėl, kad katinams duotas neįprastai lankstus kaklas įgalinantis juos verčiau sukioti galvą nei kreipyti į šonus akis. Nenuklystam. Grįžtam į ąžuolo pašvaistę:
Vienok juokingiausia ąžuolo punch linija išdygsta atomazginėje kulminacijoje (Šis terminas aptartas sąvokų žodynėlyje apačioje), kur akivaizdžiai išnyra kriminalistinis pokalbio vingis t.y.
Išaiškėja, kad draugas verslininkas esąs sukčius ir apgaulės būdu suviliojęs klientą egzotiška-originalia romantine kelione už priimtiną kainą neinformuoja apie grįžimo sąlygas, tuo būdu netolimoje ateityje susižėręs solidžią sumelę už nesolidžią kelionę. Čia vienareikšmiai galime pastebėti ir ekonomistams ypač juokingą situaciją, kai draugas verslininkas yra pristatomas kaip „turtingas“ t.y. susišlavęs turtus. Juokinga tai, kad tokiu verslu turtų nesusikrausi, nes tarptautinis kelionių gidas tripadvisor ar loonely planet jau butų informavęs apie aferiūgos klastą ir verslas negalėtų suklestėti. Labai juokinga.
Žodynėlis:
PVM – priverstiniai valdžiniai mokesčiai.
Valdžiniai – Skirti valdžiai.
Putra – tradicinis lietuvių liaudies patiekalas neskaniu pavadinimu ir prastais ingredientais.
Pūdas – tam tikras didelis kiekis.
Retorinis klausimas – klausimas į kurį nepatogu atsakyti, arba klausimas užduotas kurčiai auditorijai ir gavus nebylų atsakymą, su sarkazmo gaidele.
Kaplia – nedidelis kiekis neapibrėžto objekto. (dažniausiai randama derinyje su daiktavardžiais pvz.: Kur galėtume rasti kaplią benzino?/ Kad tau kalpią hemorojaus!)
Punch linija – smogiamoji jumoristinio sakinio dalis kuri ar kita sukelianti linksmumą.
Atomazginė kulminacija – žodinė dermė pasakojamojoje situacijoje savyje apjungianti dvejybinę funkciją dažniausiai išaiškinančią istorijos plotmes ir turinti pasakėtišką kilmę pamokyti gyvenimo
draugas klausia turtingo verslininko-draugo:
a) kuo užsiimi?
b) ai, plukdau turistus už penkiasdešimt centų (su PVM) į negyvenamą salą.
a) už penkiasdešimt centų?(nustebęs balsas)
a) ar gali apsimokėti taip pigiai plukdyti?
b) gali, nes bilietas iš negyvenamosios salos kainuoja tūkstantis litų.
Ko mus pamoko šis naivus ir dvidešimt pirmąjame amžiuje neįmanomas verslo modelis ir tariamai juokinga situacija?Visų pirma pamoko apdairiai rinkti tokius brangius prasmei žodžius kaip "draugas", nes tokie turtingi-verslininkai-žulikai(vėliau paaiškinsiu kodėl žulikai) draugų neturi, todėl sąlyga "draugas klausia turtingo verslininko-draugo" neįmanoma, o neįmanomi dalykai labai dažnai sukelia juoką: kaip kad pavyzdžiui neįmanomi dalykai grynai išgalvotoje situacijoje:
mama: Jonukai ar patiko močiutės sriuba?
Jonukas: Taip patiko, kad jau geriau suvalgyčiau pūdą druskos, nei pakartočiau tos putros;
man stojasi juokas gerlėj kai įsivaizduoju mama neturėdama nė kaplios humoro vidujybėj
liepia jonukui kaip alternatyvą močiutės sriubai sukapoti pūdą valgomosios druskos ir tuo būdu pasirašyti sau mirties nuosprendį.
Nenuklystant kas juokinga išgalvotoj šeimoje grįžtam prie absurdiško anekdoto:
Kas labai įdomu, dialogas šiame anekdote yra grynai nuobodus ir buitiškas savyje kupinas buhalterinių duomenų ir buko neišmanymo. Klausimai trumpi ir atviri/bendro pobūdžio duodant didelę laisvę pašnekovui atsakyti taip kaip jam patogu ir iškalbu, bet akivaizdu pokalbis vystosi lėtai ir tulžingai, kas tik patvirtina, kad sąlyga "draugas...draugo" yra grynai susvetimėjimo ir vertybių nupiginimo priešpastatymas, o priešpastatymai, kaip praktika rodo yra juokingi. tam kad svariai įrodyti paskutinį teiginį pasitelksiu grynai liaudies retorinį klausimą, kuriame aiškiai jaučiamas jumoristinis priešpastatymas:
Ko čia žiūri kaip katinas į lašinius?
Liaudis labai subtiliai panaudojo katino priešpastatymą prieš lašinius, nežinau kaip Jums bet man taip ir stovi prieš akis sultingi kiaulės lašiniukai gundančiai pakibę statmenai katino veido plokštumai, kodėl? todėl, kad katinams duotas neįprastai lankstus kaklas įgalinantis juos verčiau sukioti galvą nei kreipyti į šonus akis. Nenuklystam. Grįžtam į ąžuolo pašvaistę:
Vienok juokingiausia ąžuolo punch linija išdygsta atomazginėje kulminacijoje (Šis terminas aptartas sąvokų žodynėlyje apačioje), kur akivaizdžiai išnyra kriminalistinis pokalbio vingis t.y.
Išaiškėja, kad draugas verslininkas esąs sukčius ir apgaulės būdu suviliojęs klientą egzotiška-originalia romantine kelione už priimtiną kainą neinformuoja apie grįžimo sąlygas, tuo būdu netolimoje ateityje susižėręs solidžią sumelę už nesolidžią kelionę. Čia vienareikšmiai galime pastebėti ir ekonomistams ypač juokingą situaciją, kai draugas verslininkas yra pristatomas kaip „turtingas“ t.y. susišlavęs turtus. Juokinga tai, kad tokiu verslu turtų nesusikrausi, nes tarptautinis kelionių gidas tripadvisor ar loonely planet jau butų informavęs apie aferiūgos klastą ir verslas negalėtų suklestėti. Labai juokinga.
Žodynėlis:
PVM – priverstiniai valdžiniai mokesčiai.
Valdžiniai – Skirti valdžiai.
Putra – tradicinis lietuvių liaudies patiekalas neskaniu pavadinimu ir prastais ingredientais.
Pūdas – tam tikras didelis kiekis.
Retorinis klausimas – klausimas į kurį nepatogu atsakyti, arba klausimas užduotas kurčiai auditorijai ir gavus nebylų atsakymą, su sarkazmo gaidele.
Kaplia – nedidelis kiekis neapibrėžto objekto. (dažniausiai randama derinyje su daiktavardžiais pvz.: Kur galėtume rasti kaplią benzino?/ Kad tau kalpią hemorojaus!)
Punch linija – smogiamoji jumoristinio sakinio dalis kuri ar kita sukelianti linksmumą.
Atomazginė kulminacija – žodinė dermė pasakojamojoje situacijoje savyje apjungianti dvejybinę funkciją dažniausiai išaiškinančią istorijos plotmes ir turinti pasakėtišką kilmę pamokyti gyvenimo
Aferiūga - Nusikaltęs arba nuslėpęs PVM verslininkas, prašmatnia avalyne.
.jpg)
