Praeitą savaitę, viename šurmulyje, gavau progą prisiliesti prie fortepijono.
Nors groti ir nemoku, tačiau niekad nebuvau spaudes tikro fortepijono klavišų, todėl prisėdau ir bandžiau užspausti kokį nors Ž bemol (juokinga, nes tokio akordo iš tikro nėra).
Tai gi aš sėdėjau prie šio tauraus instrumento,kai tuo tarpu prie manęs priėjo viena mergina, ir pagąsdino neva tai uždaranti klaviatūros dangtį. Keletą kartų ji paimitavo ta veiksmą, kol aš į ją pakėliau akis.
Ir tada ji tare, su juntama humoro gaidele balse:
"Aš juk nieko blogo nenorėjau. Tikrai juk nieko blogo neorėjau"
Kad butu aišku mums abiems, aš įnešiau į situaciją aiškumo ir paaiškinau:
"Čia juokinga dėl to, kad nors tu savo veiksmais ir grasini prispausti man pirštus, tačiau sakai, kad blogo nelinki. Ši priešprieša, galbūt net paradoksas, ir yra šios situacijos juokingumo pagrindas!"
2/9/09
"Kruvinasis" fortepijonas
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
9 Comments:
taigi rasoma kartu :)
cia viskas taip turi buti,
kaip ir visur viskas turi buti
ta mergina varto azuola?
buciau apvemusi tau ranka po tokio pastebejimo:)
dar papasakok jurgiux
kaiptu mokitojai jos poksta paaiskinai
anonime mergina,
jei visi vemtu ant jo ranku , po pekvieno paaiskinimo poksto, to zmogaus
tai jis jau butu paskendes
aciu ,nerijau,dabar jau supratau,kad tai nebuvo noras parodyti savo pranasuma, o tiesiog asmenine tragedija.
This post has been also removed by the author. And then it has been rebilitated and then again revoved by the author. How do you like it?
Post a Comment