Kartą, kai buvau dar mažiukas kūgelis mokinau savo brolį, kaip reikia pasigaminti kavą. Ar ištikro mokinau? Na žinoma, kad ne, tai buvo viena iš vyresniojo brolio privilegijų - melagystė. Į puodelį pribėriau kavos, o tuomet ant kavos pribėriau cukraus taip, kad nesimatytų, jog po juo esti kava. Užkaito vanduo, tuomet pasikviečiau brolį ir tariau:
-štai kaip gaminama kava, reikia įberti cukraus ir užpilti jį verdančiu vandeniu.
Visa tai atlikau ir štai mano puodelyje atsirado kava. Manau, kiekvienas mažesnysis brolis bent jau retkarčiais siekia kopijuoti vyresnyjį brolį, turbūt dėl to kitą dieną, mano broliukas, kuris kavos visiškai negerdavo, klausia manęs:
-na, viską gerai darau? Įberiu cukraus ir užpilu vandeniu, ar ne?
čia juokinga, kad brolis patikėjo, jog kava gaminama iš cukraus ir vandens, o juk ištikrųjų taip nėra.
3 Comments:
Čia juokinga dar būtų, jei melagystę pavadintum ne privilegija, o pareiga. Tuomet gautume labai cinišką šeimos atžalų bendravimo modelį.
Juokinga, kad ir čia paaiškinta kodėl juokinga.
man čia labiau nostalgiška, nei juokinga. Dabar mano jaunesnis brolis gali mane pamokyti kai kurių gėrimų gamybos
Post a Comment