dar vienas mano mokslinis tyrimas
šį kartą tyriau kuo ir kaip ypatingi senovės Lietuvos žyniai - vaidilos, ir ju pagalbininkės vaidilutės.
Kaip žinia visokie žyniai įvairiose pasaulio šalyse užsiiminėjo paprastam žmogui nesuvokiamais dalykais. Jie kontempliuodavo apie pasaulio susikūrima, sudėti bei stengdavosi jame išlaikyti darną.
Visos jų apeigos sukosi aplink dangaus kūnus, pagal juos jie spresdavo likimus, spėdavo ateitį ir kita. Bene viana svarbiausių dangaus kūnų teikiamų gerybių buvo laiko matavimas.
Tačiau čia susiduriame su dilema, juk mokslininkų patvirtinta, jog lietuvoje dizonaurai negyveno, todel be jų jėgos vaidilos negalėjo pasistayti tokių laiko matavimo prietaisų kaip staunheidžas. Tačiau jie išsisuko kitaip.
Vyriausiasis vaidila, eidavęs laiko sergėtojo pareigas guldavosi ant aukuro nuogu klynu ir laukdavo kol vaidilutė šildosi rankas prie amžinosios ugnies. Tada vaidilutė patrindavo ''aladino lempą'' ir štai stovėdavo saulės laikrodis.
2 Comments:
geri laikai buvo
Išlempokas toks
Post a Comment