nepyk, mama

Traukinyje parašiau dar vieną eilėraštį. Galvojau su Jumis pasidalinsiu. Jis vadinasi "Nepyk, Mama".


NEPYK, MAMA

NEPYK, MAMA, AŠ JAU SENAS
JAU GALIU PASIRŪPINT SAVIM
IR PATS ATSISĖST ANT PUODUKO.
O GERIAUSIĄ DRAUGĄ DRAMBLIUKĄ
IŠKEIST Į CIGARETES.

NEPYK, MAMA, KAD ŠALDYTUVAS TUŠČIAS
IR PIENO VĖL NENUPIRKAU
BET AGNETOS, ŽINAI KAS,
MANE TRAUKIA KAIP MAGNETAS
NIEKO NEGALIU SAU PADARYT,
TIK IŠTARTI: MAMA, NEPYK.

NEPYK, MAMA, ŠIĄNAKT NEGRĮŠIU
JAU PASUKSIU SAVO TAKAIS
TAVO VEIDĄ IR,
KIEK PER DIDELĘ, NOSĮ
VISAD PRISIMINSIU
NES IR PATS AŠ TOKIĄ TURIU.

NEPYK, MAMA, ŠIS EILĖRAŠTIS TRUMPAS.
BET ŠIRDINGAS TOKS VISAI.
ADIEU, CIAO, ARIVEDERCI!
KAIP KLINTAS YSTVUDAS
ĮSIKANDĘS CIGARETĘ AŠ
PASKUTINĮ KART IŠTARIU: NEPYK.