Betlas 10. paskutinybė

Sekmadienį net Dievas ilsėjosi atmalęs 6 dienų pasaulio kūrybą. Telieka tik pagirt, kad neblogai jam sekės su terminais. Mums savo ruožtu negalima ilsėtis, nes šiandien yra paskutinė - lemiama betlo diena. Ta proga sukūriau ketureilį, savo dvasia ir struktūra šiek tiek primenantį neitin lakaus menininko Kosto Kubilinsko rašteiles.

Ketureilis yra apie gamtos stichijų - uragano su lietum ir saulės dvikovą, kurią galėjom stebėti kone kasdien šią savaitę. Oro permainų kovą sulyginau su mūsų su Nerijum betlu, taip suteikdamas jam poetinės vertės. Kai kur pastebėsite pasikeičiant ritmą ar į sklandžia kalbėseną įsiterpiant griozdiškų terminų. Tačiau tą kompensavau kai kuriais aliteratūriškai vertingesniais žodžiais bei išsireiškimais, kuriuos pažymėjau kursyvu.

Šelmusis uraganas
ir saulė balzgana
kovojo šia savaitę,
kaip du nuožmūs vilkai.

kamuoja uodas, musė.
Suskniubyjęs šuva.
Dienom, kai saulė mala,
mus ėda tvankuma

Žiū, nuoskaudą patyręs,
atalma iš toli
žaibusis bangpūtėlis,
vėjundra - jo pati.

Taip pat, tartum visatos,
gaivių jėgų sekėjai
iki kraujukų grūmės
tarzanėnas12 ir ruksėjis.

Jų medį išvaitotą
su numeriu atspaustu,
Jūs skaitėt ir nuraudot
kaip lašiša nurausta

Atrodo neseniai tik
špaga špagon sukniubo
o šiandien špagos vietoj
mums reikia medinuko

Gal neramu, kad pokštų
deadlainą sieloj jaučiam
tačiau nuo pizzos bokštų
jums nuoširdybę siunčiam,
ir laužą mes sukrausim
tiem paaukotiem jaučiam.

Čia juokinga yra ketvirta eilutė kaip du nuožmūs vilkai, kuri praktiškai griauna visą ketureilį ir sukelia nepatogumą skaitant

Čia mes su Nerijum prie pizzos bokštų. Pastebėkit, kad rankoje laikau keistą krevetę.