apie žodžius

Šiandien buvo geras
Naršydamas blogą pastebėjau, kad nebėra mano banerio. Supanikavau ir klausiu Nerijaus kodėl nera mano banerio: "Nerijau, kodėl nėra mano banerio bloge?"
Nerijus, kur buvęs kur nebuvęs ima man ir atrėžia: "Tai ir taip mėnesį sukosi, o aš nė dikės negavau".
Čia aš pradėjau vaitot iš juoko ir susigūžiau ant klaviatūros. Turbūt įžvalgusis skaitytojas supras, kad mano juoko papliūpsnį sukėlė būtent Nerijaus pavartotas žodis "dikė", be jokios abejonės reiškiantis dešimtį litų. Čia aš puoliau mintyti kitus žodžius kuriais galima būtų įvardyti šią kuklią kupiūrą:
Vilniečiai mėgsta dešimtinę vadinti čyriku arba červu. Vyresniojo amžiaus ar paišsidirbinėti mėgstantys sako červonzas (aliuzija į dešimtinę rublių populiariai vadintą červonzu dėl savo raudonos spalvos).
Vyresni Marijampoliečiai dar sako desėtka (Už kiaulę mokėjau desėtką litų - nelabai atitinkantis nūdieninę gyvulių rinką, tačiau gana aiškus pavyzdys)
Jaunėliai mariniai, o ypač mėgstantys viską trumptinti (pvz prisė - prisitraukimas, atsius - atsispaudimas, atės - atostogos, panius - panevežys ) neretai dešimtį pavadina "dem".

Neabejoju, kad yra dar daugybė būdų kaip pavadinti dešimties valiutos vienetų nominalo kupiūra, tačiau mano gyvenimiška patirtis matyt dar yra per trumpa, kad galėčiau tęsti.
Bičiuliai ?