Vieną kartą du čiukčiai valgė žuvį. Vienas staiga tarė:
-Reikia į miestą eit.
Kitas jam atsakė:
-Gerai. Tik pirma reikia žuvį pabaigt.
Šis pasakojimas pamoko,kad ką pradėjai, reikia užbaigti.
4/23/08
Išvyka į miestą
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
4 Comments:
,))
čiukčė visada buvo geras mokytojas, tik kad toli gyveno, gal todėl taip ir neprigijo...
Manau nesuprastas liko šis pokštas. Tikrovė yra tokia, kad abu čiukčios toli gražu ne iš kelmo spirti ir pokštininkai per visą pilvą. Galiu įžvelgt šioj situacijoj net šiokias tokias pokštų varžytuves. Pagalvokime - kokie miestai yra ten, kur gyvena čiukčiai - Tundrapolis? ar Samanynė? supraskite - čiukčiai ir taip gyvena nekonkretizuotoj anekdotinėjej erdvėje (žiūrint kontekstualiai galima nuduot, kad tai kažkur už poliarinio rato), o iš kur ten dar miestai? Tame ir juokingumas kad žiukčia gyvena jurtoj, valgo žuvį, prausiasi eketėj, tepasi lokio taukais. Kas eitų į miestą išsitepęs taukais, net jei miestas ir būtų? Žinoma, galim paspekuliuoti čiukčios negudrumo stereotipu ir teigt, kad net iš eketės išlindęs ir lokių riebalais blizgantis čiukčia trauktų įsivaizduojamo miesto link .Tačiau iškart norėčiau užbėgt už akių to minėto negudrumo idėjos plėtotei ir visu pirma pasiūlyti traktuoti tai (negudrumą) kaip tiesiog konsumerizmo nesugadintą pasaulėvaizdą, o pamiršau kas yra visų antra.
Žiūrėdami į šią situaciją per tokį perspektyvinį žiūroną įžvelgiame, kad tiek pirmas tiek antras žiukčia pašėlusiai pajuokavo. Pirmasis sako kad reikia eiti į miestą, nors iš tikrųjų nereikia, to miesto net nėra - pirmasis dvigubas prieštaravimas neabejotinai sužadinantis pokštų receptorius. Antrasis savo ruožtu išplėtuoja pirmojo žiukčies idėją ir tarsi niekur nieko sako - gerai, tik pirma reik pabaigt žuvį, nors žuvies konsumpcija tikrai nesusijusi su ėjimu į miestą, kurio net nėra. Čia prieštaravimas įgyja trečiąją pokštavimo dimensiją ir tai jau yra virš vidutinio pašėlimo ribos !
Beje, google bloggeris man pabraukia žodį "taukai". Bet čia jau visa atskira istorija
skaitydamas pastarąją ruksėjo analizę ir interpretaciją ūmai nusiėmiau skrybelę ir odinį paltą didžiai viduje jausdamas pagarbą stropiai atliktam pokšto išaiškinimui ir iššaišškintojui.
visgi minutės juoką atskirai sukėlė paakinta paradoksali čiukčios cituoju "Nekonkretizuota anekdotinė erdvė". 10 balų;]
Post a Comment