4/17/08

Pagalvojimas apie odą...

Noriu paliesti opią temą, kuri man šovė į galvą, kaip kad šauna kulka į galvą, tik skirtumas toks kad nemiriau ir smegenys su krauju nenuspalvino plytelių rausvu saulės vakarinio raudonumo tonu.

atšilus orams žmonės skuba į lauką, o lauke ant žmonių skuba odai. Atrodo, kad žmogus
galėdamas užmuštų visus odus nė neprimerkęs akies, o aš todėl ryžausi paakinti sekančią
problemą: Odui irgi sunku. Po tokio neargumentuoto sakinio norisi išgirsti ir faktų, kodėl
odui yra sunku, todėl vardiju:
Visų pirma reikia gerai žinoti, kad odai, net ir būdami nemieli turi skirtingas lytis, o ši
skirtybė verčia, mus akyliau žiūrėti į patį odą. Žmonės visuomet kaltina odą, nors daugeliu
klausimų dažniausiai kaltas būna visai ne jis o jo pažįstama - odė. Prisipažinkite sau puse
lūpų, kad kai jus kamuoja zyrzymas, jūs nejučia linksniuojate odą, bet tikrai ne odes.
Niekada per trumpą gyvenimą nesu girdėjęs, kad liaudis sakytų " Ai b*** n***** už*** tos
odės". Todėl kitą kartą išgirdę netoliese zvimbiant odei neminėkite vardu odo, jis nėra jūsų
kambaryje. Kas mane verčia užstoti odą? Ogi mane tai verčia daryti bičiulė sąžinė, nes kaip
mokė Jėzus Kristus - "Su kitais elkis taip pat, kaip norėtum, kad su kitais elgtumeis". Aš
odo vietoje, nenorėčiau, kad mane visad kaltintų, dėl mano žmonos piktų-darbų. Noriu, jums
pasakyti tai, kad odas gyvenime iš jūsų niekada nesiubs kraujo, nes jis yra pacifistas ir apsivemia
nuo kraujo, o užvis linksmiausia, jam dieneles leisti pievoje ant narcizo purkos ir
piestelės. odui labai patinka gėlės, ir gamta, mažiau iš gamtos jis mėgsta varles ir zyles,
kurie užpuola susidorojimo tikslais ir dažniausiai su letalinėm pasekmėm. Odų visuomenėj
galioja amazonių gyvenimo stilius, t.y. vyrai naudojami tik sėklai. Taigi, Jūs suprantate,
kad tokio dalyko, kaip asmeninis gyvenimas odai neturi, nes meilė labai retai sutinkama odų
tarpe. Odės - tikros kariškės, jos mėgsta pavojus, ir nebijo žūti nuo delno. Toks moteriškos
lyties būdas labai daug įsimylėjusių odų paverčia įsimylėjusiais odais našliais, kas dar
labiau liūdina mintis apie odus. Net jeigu odė ir odas sukuria namus, jie ilgai negali
gyventi meilėje, nes odė būtinai suras prie ko prikibti ir paskiau galutiniam rezultate
paliks odą vieną namus daboti. Tikiuosi kada nors odės sudarys taiką su mūsų vyriausybe ir
galėsim tada visi gyventi harmonijoje, o dabar esant provokatyviai terpei - t.y. tiek odžių
pastovus miegojimo nedavimas gamtoje ir po to sekantis sugelimas, tiek mūsų atsakas į jų
agresiją - smurtas, odekolonai, mirtinos spiralės ir t.t. niekados neduos gerų rezultatų.
Kai sakė Davai Lama - "Odą sunku mylėti", bet prie kočia odas Lama? Odę sunku mylėti, aišku
kad sunku, geriau mylėk savo artimą...kaip kad Kristus mokė.

3 Comments:

Ruksejis said...

Sauliau, tu taip išakejai prasmiu dirvona, kad šiuo klausimu kaip ir nebėra ką pridurti. Jei turėtume omeny tik distinkcija tarp odo ir odes bei maziau entomologiškai isprususiu asmenu nesugebejima identifikuoti lyties teisingai. Tačiau, kaip visada, esti kitas kampas šiam svarstymui pakreipti. Jeigu mes isivaizduosime tamstos nupasakota situacija: Ode rizikuoja savo gleznu amazonisku sprandu tam, kad krauju pamaitintu save ir savo kune brestancia odu dinastijos testies uzuomazga. Klausimas yra toks - ka tuo metu veikia tariamoji seimos galva ? Odas savo ruožtu glostinejasi su narcizu purkom ir piestelem. Kaip tai galetume pavadinti? ogi paleistuvyste. Primena siek tiek man archajiskus artimuju arabiskuju rytu sociumus, kur moteriai leidziama eiti pirmai (vyras ant asiliuko bidzena is paskos) ne todel kad arabas yra labai galantiskas, o todel, kad kelyje gali buti minu. Reziumuodamas, galiu pasakyti tik tai, kad siame kontekste odas toli grazu nenusipelno tiek ginties, kaip ir ode tiek bemiegiu vasaros naktu palapineje ikveptos kritikos. Galbūt musdamas ode ir keikdamas oda sugeltasysis net pats to nesuvokdamas elgiasi teisingai.

sauliuszakarevicius said...

manyčiau visų pirma reikėtų dorai skirti, jog odų šeimos modelis, kaip ir jų mentalitetas šyšu negali būti lyginamas su stačiojo žmogaus analogu. Visų pirma žmogaus idėjinio aparato - smegenų tūris nepalyginamai didesnis už per savaitę visų lietuvoje išperėtų odžiukų masę, kas daro stačiąjį šiek tiek pranašesnį už odą, ir leidžia kurti sudėtingesnę socialinių ryšių sistemą bendruomenėje. Negana to reikia suvokti ir didį kultūrinį skirtumą tarp žmogaus ir odo, tam galima būtų pasitelkti į pagalbą net žmonių rūšyje esančių skirtybių gausą, kaip pvz pateikiant spartiečių ir tarkim tibetiečių gyvenimo suvokimo ir vertybinių bazių neatitikmenis. Todėl kaltinti odą, jog jo veikmai su purka ir piestele - netinkami, yra mažų mažiausiai neišmintinga ir grubu, nes mes jį vertiname per savo pusrutulinių akių prizmę, kuri visatoje visai nebūtinai yra teisingiausia. Kalbant apie požiūrio teisingumą, galėtume orientuotis į visatos modelį ir išskirti esminius esamos visatos egzistavimo paradigmas (prasme - modelius). Svarbiausiasis to aspektas, manyčiau būtų objektų harmonizacijos esybė, ko žmogiškuosiuose valdymo ir sugyvenimo principuose stokojama jau nuo pirmųjų bendruomenių susikūrimų. Taigi išvadoje galima būtų teigti, jog savų vertybių primetimas odui, ir jo elgesio kitimo siekimas, yra mūsų pačių nesugebėjimas sugyventi su gamta ir įgyti sisteminį požiūrį į apliką.
Kas dėl mamos odės didžiulio noro auginti vaikučius kraujo vonioje galiu pasakyti tiek, kad kiekvieno noras keistis yra sąlygojamas kiekvienos asmenybės individualaus proto apimties ir našumo funkcija, kurią galime įtakoti tik per jausnesniosios kartos švietimą. Vadinasi norėdami su odais sugyventi taikoje, turime pasitelkti ne tik šiuolaikinio mokslo dirvoje išaugusiųais vaisiais, bet ir sutelkę bendras pastangas siekti vieningos švietimo sitemos su odais, kas padidintų abipusę integraciją į viens kito benrduomenes. Perspektyvoje matau petis į petį su odu dirbančius kariškius, pramogų verslo atstovus ir inžinierius, kas mano veide įžiebia šypsnį.

Anonymous said...

Manau kad <....>, ir, nepaisant odo išsisukinėjimų, <....>, kurti šeimą šiuo atveju odui buvo netikslinga.

Post a Comment