ANEKDOTAS APIE VORA.

Niekam nepaslaptis, kad kartais prie kavos puodelio tenka peržvelgt naujausius ir biškį pasenusius laikraščius. Nepraleidžiu pro akis ir anekdotų skilties beabejo. Šiandien sielą pakirbeno vienas toks sodrus medinukas, kad juokingas jis turbut tik lobotomijos aukoms

Mokytoja klausia Onutes :
-Kokia pirma abėcėlės raidė?
-B, - atsako Onutė
(jūs tikriausiai galvojate, kad čia anekdotas galėtų ir baigtis, nes jau visi virstame iš koto - hohoho kaip juokinga, Onutė pasakė ne pirmą abėcėlės raidę, kuri iš tikrųjų yra "A", o antrąją - "B" kokia išsiblaškius ta Onutė!!! na ir kvailelė gi ji! Vienok, neskubėkite, šis šmaikštus pasakojimas čia dar toli gražu nesibaigia)
-Stok į kampą, - surinka mokytoja
(Čia vėl prapliumpame juoku - į kampą stot liepia ir dar rėkia - gal dar ir žirnių kampe paberta ir ant jų klūpot reikia? gal dar grūsto stiklo? Gal mokytojos vyras tame kampe alaus butelius daužo? kad vaikam keliai labiau kraujuotų - jei jie ne tą raidę pasako, nes yra kvaili. Juk kvailus ir silpnesnius reikia niekinti žeminti ir skaudinti - ypač jei esi jų mokytojas. Plyšta pilvas, virsta bamba iš orbitos nuo juoko!!! ohoho)
Onutė nueina į kampą ir pamato vorą:
-Aaa!
-Sėsk į suolą, - apsidžiaugia mokytoja
(Belieka tik įsivaizduot, kaip Onutė sliūkina į kampą, įsitaiso ant šukių, apsidairo aplink (mokytoja jau turbūt staugia ant kitų kvailų vaikų) ir staiga prisimena pirmąją abėcėlės raidę (taip, akivaizdu, kad pasirodė mokytojai) ir išrėkia ją ant viso kaimo. Kiek nedaug tereikia pradžiugint mokytojai. Hohoho ! na ir pokšto išrišimas - tikras netikėtumas visiems)