Šiandien per radiją girdėjau tokį pasaulio margumyną.
Kad Amerikos ( tikriausiai, nepamenu tiksliai ) mokslininkai ištyrė,
kad 4 iš 10 žmonių juokiasi iš nejuokingo anekdoto, kai jį papasakoja nepažįstamas žmogus. Keliems šimtams žmonių buvo papasakotas šis anekdotas:
Ką didelis kaminas pasakė mažam kaminui?
Nieko, nes kaminai nešneka.
[čia kaip matome yra juokelis su vidiniu paaiškinimu. integruotu moderniai išsireiškus.Tačiau šiame paaiškinime ir glūdi šposo mechanizmas - akibrokštas, netikėtumas, prieš tai esantį klausimą paverčiantis bereikšmiu]
Ir buvo papasakota apie įvairias tiriamųjų subjektų reakcijas, tarp kurių
buvo net didis pasipiktinimas, reiškiasi žmonėms paprasčiausiai neįtiko MEDIS.
Tačiau mane ganėtinai papiktino tai, kad buvo duodama suprasti, kad minėtasis anekdotas yra nejuokingumo kvintesencija. Aš manau ,kad čia puikus pratęsimas ankstesnes temos apie gilinimąsi į humoro esmę.
Mųsū blogas sakyčiau, prikelia tokius pokštus kaip sfinksą iš pelenų.
1/14/09
Radio humoras
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
2 Comments:
blogas tiesiog atrestauruoja Gizos Feniksą
Palaukite, klausytojai.
Ar išties taip sunku suvokti medį ir nuoširdžiai pasikvatoti iš jo?!
Girdėdami klausimą "ką mažasis kaminas pasakė didžiajam" mes kaminus personifikuojame ir nuduodame, kad jie yra kalbantys-mąstantys būtybai, kurie vaikšto tarp mūsų ir gyvena pilnavertį ar bent jau kaminų vertą gyvenimą. Dėl šios priežasties, mažojo kamino nutylėjimas gali būti traktuojamas kaip sustūmimas ant didžiojo, kas rezultate yra ganėtinai juokinga.
Post a Comment