situacija:
kaip ir kiekvienai merginai gyvenime iškyla grėsmė iškeisti jaunatvišką nerūpestingumą į keistoką nelaimės atmainą - gyvenimą susituokus, kai gyvenimas tampa neįdomia vyrų lepinimo procedūra, kuri tęsiasi iki pat našlystės, o našlystė savo ruožtu galų gale nuteiks bendruomenę prieš ją, kad ši išdrįso gyventi ilgiau už vyrą. Musų tačiau herojai Džastinai taip ir atsitinka, iškyla ši grėsmė - jai pasipiršo mylimasis. Toks vėliau ištinka merginą pokalbis su tėvu:
-tėveli, jis manęs prašė už jo tekėti...aš atsakiau, kad jis turi atsiklausti tavęs.
-ne aš ketinu už jo tekėti, -atsakė tėtis, -manau, būtų geriau, jei jis vestų tave.
3 Comments:
Patiko man labai izangele. Matosi, kad nepavirsutiniskai paziureta i problema. O pokalbiui siulyciau sioki toki logini-pokstini patobulinima. Mergina turetu sakyti ne "atsiklausti" kas automatiskai savo netaisyklingu priesdelio ir sangrazos "atsi" deriniu mum sufleruoja, kad jaunikis turi "paklausti, ar galima". Daug itikinamiau skambetu "jis turi paklausti taves" - nes tai paliktu mum galimybe pasijuokti isivaizduojant kaip jaunikis praso tetcio uz jo teketi.
taip taip, matau, turite puikią įžvalgą. tą patį pastebėjau ir pacai. ilgai mąsčiau kaip rašyti tačiau priėjau išvadą, jog turbūt šitoje istorijoje tėtušis ne tai kad nesuprato ka jo duktė tauškia, o gi tačiau jis stačiai pokštauja ir demonstruoja savo šmaikštumą.
o as sita basli supratau kitoniskai nei auksciau manes rasiusieji. visas kitoniskumas slypi paskutinio sakinio intonaciniame kirtyje: ruksejis ir indenas skaitydami ji uzdejo ant zodzio "tave", o as - ant "vestu". Tada automatiniai keiciasi sakinio ir visos istorijos prasme atvedanti mus i situacija kai tetis (butinai su "e", ne "ė", nes tik tokiose seimynose klostosi tokios situacijos kai atsiklausiama) is karto drioksteli savo nuomone dukteriai. izvalgesnis ant staigio pastebes, kad tuomet beveik beprasmiais tampa ir pirmieji tecio zodziai: "ne as ketinu uz jo teketi", bet kaip komentuota anksciau - sis tetis->nepescias.
Post a Comment