Pavasario mergaitė

Saulė padėjo galvą
Ant girios viršūnės,
Ant lelijos žiedo,
Ant ežero vandens...
Papūtė lengvas
Pietryčių vėjas.
Per sodą nubėgo
Pavasario mergaitė...
Tokia paslaptinga,
Tokia neatspėjama...

Šis Albino Slavicko eilėraštis, kurį perskaičiau sieniniame kalendoriuje "Moterims", yra labai juokingas. Pirmiausia, kad taip išeina, jog saulė turi tris galvas - viena padeda ant girios, kitą ant lelijos, trečia ant vandens.

Dar juokinga, kad giria turi viršūnę.

Matyt, tiek prijuokinęs Albinas nori nuraminti skaitytoją, dėl to nusuka kalbą apie vėją, bet kažkaip taip neįtema pasako, kas irgi juokinga.

Ir išvis, įsivaizduojant, kad saulė dabar padėjusi tris galvas, o vėjas kažkur pučia, kad nukreiptų dėmesį nuo saulės, bet jam neišeina, tada dar ir mergaitė pradeda lakstyti. Kai ką?

P.S.: kai kam dar patiko, kad panelė yra neatspėjama. O man dar patiko, kad ežeras turi vandens. Įdomu, ko dar turi? Ką?