Du draugai virtuveje gaminasi pusryčius,
vienas užkaitė vandenį ir klausia kito:
- Galnorėsi arbatos?
Draugas nedvejodamas atkerta
- Ne,dekui , as jau pieno gėriau...
šitą anekdotą vakar sugalvojom su kramtomasu.
jis kilo iš gyvenimiškos situacijos, manau tai ir yra juokinga
5/12/08
pusryciai
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
2 Comments:
nerijau, pamirsai pridurti kad cia situacija ne sugalvoti o based on a tru story
Perskaitęs ažuolinį ūmai pagavau sklandant Gerb. Žemaitės atminimą kažkur gilioje pasąmonėje. Šis buitinis anekdotas yra tiek buitinis kiek kambarių siurbliavimas, bet jo esybės gražumas dėl tos pačios priežasties yra dvėjotinas tik tiems, kurie savo kasdienybėje optimizmą nukišę pašonėn, o kaip pagrindinį gyvenimo įrankį naudoja - nūdieninį suraugtuką (toks veido manieros (rusiškai - roža) formiklis ir kasdieninių situacijų priėmiklis, bei auto-sitacijai-atsakiklis).
p.s.
jeigu atsiranda tokių katriems visgi sunku įsivaizduoti nūdieninį suraugtuką paminėkit sekančiai ir pabandysiu paklostyti pavyzdžių tų, kurie juo naudojasi.
Post a Comment